Analitinė mašina – Č. Babidžo suprojektuotas mechaninis universalus programuojamas skaičiuotuvas, šiuolaikinių kompiuterių prototipas.

Analitinės mašinos idėja kilo Č. Babidžui 1834 m., kai įstrigo Skirtumų skaičiavimo mašinos konstravimas. Analitinė mašina ne tik automatizavo veiksmus, bet ir galėjo būti užprogramuota nustatyto operacijų rinkinio vykdymui nurodyta tvarka. Tad ji galėjo išspręsti praktiškai bet kurį skaičiavimo uždavinį. Jos konstrukciją Č. Babidžas tobulino iki pat mirties, tačiau veikiančio modelio nesukonstravo.

Analitinė mašina turėjo beveik visus šiuolaikinio kompiuterio bruožus. Ji galėjo būti užprogramuota naudojant Džozefo-Mari Žakaro sukurtas perfokortas. Buvo numatytos trijų tipų perfokortos: skaičiams, aritmetinėms operacijoms ir duomenų įkėlimo bei išvedimo operacijoms valdyti. Kiekvieno tipo perfokortas turėjo skaityti atskiras perfokortų skaitytuvas.

Mašina turėjo „atmintį“, kurioje buvo galima saugoti skaičius ir tarpinius rezultatus rezultatus (iki 1000 skaičių po 50 skaitmenų). „Malūnas“ atlikdavo pagrindines aritmetines operacijas. Skaičiavimai buvo atliekami dešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Mašina galėjo pakartoti operaciją (ciklas) ir turėjo sąlyginio vykdymo (priklausomai nuo skaičiavimo rezultatų) galimybę. Rezultatų pateikimui buvo numatytas spausdintuvas, braižiklis ir skambutis. Taip pat buvo numatyta galimybė perforuoti skaičius į perfokortas, kad vėliau juos būtų galima iš jų nuskaityti.

Mašina turėjo būti varoma garo katilo. Ji būtų buvusi 30 m ilgio ir 10 m pločio. Patirtį, įgautą projektuojant Analitinę mašiną, Č. Babidžas vėliau panaudojo tobulinant Skirtumų mašiną.

1842 m. italų matematikas Luigi Menabrea parengė Analitinės mašinos aprašymą prancūzų kalba. Kitais metais jis buvo išverstas į anglų kalbą. Jį lydėjo platūs poeto lordo Bairono dukros Ada Lovelacekomentarai (pasirašyti pseudonimu).

Ada buvo gabi matematikė, studijavo astronomiją, muziką ir lotynų kalbą. Būdama 18 m. amžiaus ji 1833 m. susipažino su Č. Babidžu ir aktyviai domėjosi jo išradimais. Ji sukūrė programą Analitinės mašinosvaldymui, kurią galima laikyti pirmąja kompiuterine programa. Ji buvo skirta Bernulio skaičių sekos suradimui. Jos vardo garbei 1979 m. programavimo kalba buvo pavadinta Ada.

Ada įvedė ir kertinius programavimo terminus, tokius, kaip „darbinė ląstelė“ (šiais laikais – kintamasis), ciklas, paprogramė, paprogramių biblioteka, indeksinis registras, modifikuojamos komandos ir kitus.